kniustinėti

kniustinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. eiti paknopstomis, kniustine: Girtas kniustinė́[ja] (eina paknobstom) J. Kniùstis kniustinė́[ja] (dūrinė́[ja]) J. 2. šnipinėti, šniukštinėti; ieškinėti ko, apžiūrinėti ką: Ko tas vyras čia kniustinėja, ką mes šnekam? Vv. | Jis bus netikęs vaikas, kad jau dabar po svetimo padėjimą kniustinė́ja Žvr. Ko čia kniustinė́ji patvoriais, gal ką pametei?! Šmn. 3. knaisioti, rankioti (valgį): Valgyk viską nekniustinė́jęs – čia varlių nerasi Vl. \ kniustinėti; iškniustinėti